Informatics Educational Institutions & Programs
Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m. iki 2015 m. leista universali enciklopedija. 2017 m. birželį dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų patalpinta internete, enciklopedija papildyta naujais straipsniais, tebepildoma.[1][2]
VLE – pirmoji spausdintinė universalioji enciklopedija lietuvių kalba, išleista po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, papildanti 1976–1985 m. leistą Lietuviškąją tarybinę enciklopediją (13 tomų).[3] Sukurta pagal vokiškos „Brockhaus“ enciklopedijos formatą. Išleisti 25 tomai bei vienas papildymų tomas po 800 puslapių (bendra apimtis – apie 20 000 psl.). Iki 2015 m. kovo mėnesio išleisti visi 25 enciklopedijos tomai ir vienas Papildymų tomas. Dvidešimt penkiuose enciklopedijos tomuose yra beveik 122 000 straipsnių, apie 25 000 iliustracijų.[4]
Svetainė vle.lt veikia nuo 2017 m. Internetinėje enciklopedijoje 2021 m. rugsėjo mėn. buvo 97 800 straipsnių, daugiau kaip 56 000 iliustracijų. Iš viso vle.lt turi daugiau kaip 3100 autorių. Kas mėnesį publikuojama vidutiniškai apie 50 naujų straipsnių. 2020 m. apsilankė 236 tūkst. unikalių lankytojų.[5]
Aprašymas
VLE – lietuvių kalba išleista enciklopedija, todėl joje daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvai, lietuviams ir lituanistinėms temoms (lietuvių asmenybėms, organizacijoms, kalbai, kultūrai, tautinei veiklai). Šie straipsniai sudaro apie 20–25 % visų straipsnių ir iliustracijų (vien asmenybėms aprašyti numatyta apie 6000 straipsnių).
Atskiruose teminiuose straipsniuose yra lituanistikai skirti straipsniai – apie Lietuvą ir lietuvius. Daug vietos VLE skiriama SSRS okupacijos metais draustoms ar ignoruotoms temoms: Lietuvos valstybingumui, katalikų bažnyčios, kariuomenės istorijai, Lietuvos pasipriešinimui nacių Vokietijos ir SSRS okupacijai, Lietuvos valstybės istorijai, Mažajai Lietuvai, užsienio lietuvių gyvenimui, Lietuvos išlaisvinimui skirtai patriotinei veiklai.[6] Juozapas Girdzijauskas teigė, jog VLE objektyviai supažindins… visuomenę su pasaulio kultūra, užfiksuos šiuolaikinį mokslo lygį, propaguos žmonijos humanistines vertybes, padės Lietuvos žmonėms įveikti sovietų ideologiją.
Išleisti tomai
- 2001, T. I: A–Arktinis oras, 799, [1] p. + priedas (30 p.)
- 2002, T. II: Arktis–Beketas, 799, [1] p. + priedas (31 p.)
- 2003, T. III: Beketeriai–Chakasai, 800 p. + VLE žml. pagrindiniai sutartiniai ženklai (1 lapas)
- 2003, T. IV: Chakasija–Diržių kapinynas, 832 p. + priedas (64 p.)
- 6200 straipsnių (816 lituanistinių straipsnių, be to dar 167 straipsniai turi lituanistines dalis; kartu tai sudaro sudaro 19,6 %), 722 iliustracijos, 347 portretai ir 7 žemėlapiai. Be to yra III bei IV tomų priedas (yra atskirais straipsniais neaprašomų lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų tikrinių vardų autentiškos bei adaptuotos formos).
- 2004, T. V: Dis–Fatva; I–IV tomo papildymai, 800 p.
- 2004, T. VI: Fau–Goris, 832 p. + priedas (64 p.)
- 2005, T. VII: Gorkai–Imermanas, 800 p.
- 2005, T. VIII: Imhof–Junusas, 847, [1] p. + 1 priedas (77 p.)
- 4300 straipsnių (apie 22 proc. – 680 straipsnių – lituanistiniai), apie 670 iliustracijų, 230 portretų, 55 žemėlapiai).
- 2006, T. IX: Juocevičius–Khiva, 800 p.
- 2006, T. X: Khmerai–Krelle. I–X tomo papildymai, 831, [1] p. + 1 priedas (55 p.)
- 2007, T. XI: Kremacija–Lenzo taisyklė, 816 p.
- 2008, T. XII: Lietuva, 848 p.
- 2008, T. XIII: Leo–Magazyn, 800 p.
- 2008, T. XIV: Magdalena–México, 800 p.
- 2009, T. XV: Mezas–Nagurskiai, 800 p.
- 2009, T. XVI: Naha–Omuta, 800 p.
- 2010, T. XVII: Ona–Perizonijus, 800 p.
- 2010, T. XVIII: Perk–Pražvalgos, 816 p.
- 2011, T. XIX: Preadaptacija–Reutov, 816 p.
- 2011, T. XX: Rėva–Salzuflen, 816 p.
- 2012, T. XXI: Sama–Skłodowska, 848 p.
- 2012, T. XXII. Skobelcyn–Šalavijas, 848 p.
- 2013, T. XXIII. Šalcinis–Toliušis, 848 p.
- 2014, T. XXIV. Toljatis–Venizelas, 848 p.
- 2014, T. XXV. Venk–Žvo, 848 p.
- 2015, Papildymų tomas. Abaluja–Żwikiele, 624 p.
Mokslinė taryba ir redakcijos
|
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
Straipsnius VLE rašė beveik 3000 autorių ir apie 1200 recenzentų.[4] Suburta 23–25 asmenų mokslinė redakcinė VLE taryba, kuriai vadovavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, tarybos pirmininkas – Stasys Vaitekūnas, pirmininko pavaduotojas – Antanas Buračas, sekretorius – Antanas Račis. Vyriausieji moksliniai redaktoriai – Ona Pečiulienė, Romualdas Simonaitis, vyriausiasis dailininkas – Albertas Broga.
Kūrybinis darbas vyko pasiskirsčius į atskirų sričių redakcijas:
- Filosofijos, teologijos ir filologijos redakcija (tvarkė apie 12 % visos VLE apimties)
- Menotyros redakcija (13 %)
- Visuotinės istorijos redakcija (13 %)
- Lietuvos istorijos redakcija (9 %)
- Socialinių mokslų redakcija (9 %)
- Biologijos ir medicinos mokslų redakcija (13 %)
- Geografijos ir geologijos mokslų redakcija (13 %)
- Tiksliųjų ir technologijos mokslų redakcija (18 %)
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ „„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – jau ir internete“. alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2019-02-25.
- ↑ „Apie projektą“. www.vle.lt. Suarchyvuotas originalas 2018-12-03. Nuoroda tikrinta 2018-12-03.
- ↑ „Visuotinė lietuvių enciklopedija iki 2016-ųjų pabaigos atsiras internete“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2019-02-25.
- ↑ 4,0 4,1 „Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją““. Voruta. 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-04-09.
- ↑ vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ https://www.melc.lt/visuotine-lietuviu-enciklopedija Archyvuota kopija 2016-11-28 iš Wayback Machine projekto. Enciklopedijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001–2015. – ISBN 5-420-01486-6
